kemerionė

kemeriõnė sf. (2) 1. tąsymasis su kuo, keblumas: Tai kad mat kemeriõnė [vedant karvę parduoti]: nuvesi, tai da neparduosi, o nėr kam Sug. 2. knibinėjimas, krapštalynė: Negi čia darbas sunkus – kemeriõnės daug Trgn.